saracėnai

saracė́nai sm. pl. (1) TrpŽ senovės klajoklių arabų gentis. ║ nekultūringi, barbariški žmonės: Ordino agentai, popiežiaus ir imperatoriaus remiami, Vakarų Europoje skelbė, jog Lietuva tebesanti pagoniška, jog lietuviai esą tikri saracėnai bei krikščionybės priešai ir t. t. rš.